- pašėlėlė
- pašė̃lėlis, pašė̃lėlė dkt. Ji̇̀s ti̇̀kras pašė̃lėlis.
.
.
pašėlėlis — pašė̃lėlis, ė smob. (1) K, Grz kas pašėlęs, linkęs siautėti: Tai tikras pašėlėlis! rš. Vaikai, pašė̃lėliai, visą trobą antraip apverste! Škn. | prk.: Taip statomos žmonių pilys kovoti su pašėlėle jūra Vr … Dictionary of the Lithuanian Language